- pipytė
- pipỹtė sf. (2) žr. pipytis: Mamyte, noriu pipỹtės! Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išpipyti — išpìpyti tr. šnek. 1. išdaužyti, apkulti: Išpìpyk antausius, kad skolos neatiduoda Lk. ║ iškulti (spragilais): Lig pusryčio turi išpìpyti jaują Pj. 2. išgurinti, išdaužyti: Atejo sau naktį, išpìpijo langus ir pačią mažne nudaužė Plt. Ta žmona … Dictionary of the Lithuanian Language